- švaistus
- 2 švaistùs, -ì adj. (4) 1. MitI391, KŽ pasipuošęs, išsipustęs, pašvaistus: Švaistùs buvo žydas, barzdą skuto Užv. 2. žr. šviesus 1: Namai, kuriuose tie mokslai skelbiami, turi būti švaistūs A1884,119. Švaistùs kambarys KŽ. 3. žr. šviesus 10: Mums suteiks žiburį švaistus žvilgis į lietuvių praeitę A1884,105.
Dictionary of the Lithuanian Language.